- kiokla
- kiókla scom. (1) 1. išdžiūvęs, sumenkęs žmogus ar gyvulys: Tas kiókla antai kioklina KlvrŽ. Kame bėra tas žąsytis kiókla? KlvrŽ. Ar manai, kad tas kiokla paspės su mumis eiti? Brs. 2. menk. menkos galvos, menko proto žmogus: Ta kiókla buvo atejusi, bet nėko nepasakė Kal. Kiokla, ir užmiršo cukraus parnešti, kur buvau tiek įsakiusi Dr.
Dictionary of the Lithuanian Language.